|
NE VAIZDELIS BET IS JUOKINGUJU :
Zydru Ramunu kaimas
Yra toks kaimas lietuvoj
jis stovi ant grazios kalvos
gyvena zmones paprasti
na gal truputi kiek keisti
Jie masto taip, kaip tu ar as,
jie sunkiai dirba per dienas,
naktim kas vaikscioja, kas pisas,
taip tyliai slenka dienos visos.
Yra ten kolukis pasenes,
yra keli nevede seniai,
yra darbo ten pirmunu,
o kaimas ten Zydru Ramunu.
As pats tam kaime nebuvau,
su vienu ciuvu draugavau,
kuris ten viena karta buvo,
vargselis vos tenai nezuvo,
Kad jojo info neprapultu,
kad nieks i spastus nepapultu,
as pasakysiu ka jis mate,
kaip ten vos koju nepakrate.
Sis kaimas stovi prie kalvos,
kazkur miskuose Lietuvos,
salia dar ezeras yra,
ir osia simtmecius giria.
Baznycia stovi ant kalnelio,
ir kapines greta, uz kelio,
salia dar dunkso labirintas,
tai reikalas tamsus ir rimtas.
Yra pradine mokykla,
nuo karo likus shaudykla,
savivaldybes pastatai,
kulturos rumu pamatai.
Ir siaip visokiu izymybiu,
tame kaimelyje galybe.
Kaimeli isteige du broliai,
stipruoliai ir tikri saunuoliai,
pastate pacia pirma troba,
parsivede ten viena boba.
Per dienas sunkiai dirvas are,
Na, o naktim ta boba vare,
bet ji ilgai to neistvere,
sikynej zaizdos atsivere.
Dar keleta dienu palauke,
Na ir anapilin patrauke,
Broliukai sito nesuprate,
Tik po dienos ja dulkint mete.
Dar dvi dienas po to jie svarste,
Ar verta deti ja i karsta.
Nusprende jie neistvirkauti,
neverta su mirtim juokauti.
Velione jie baltai aprenge,
i karsta deti pasirenge,
ja dar padulkino po karta,
na, o jau idejo ir i karsta.
Ir laidojo gal tris kartus,
stojakas buvo toks rustus,
kad atsitraukti negalejo,
kaip jiems per tas dienas stovejo.
Galiausiai broliai viska mete,
nuo kvapo nieko jau nemate,
i kapines ja nugabeno,
ir sunkia uola uzrideno.
Kad jeigu dulkintis nores,
kol nuritins nebestoves.
Broliai liudni namo ejo,
jiems is galu kazkas lasejo,
kazka padulkint vis reikejo,
bybiai per metra gal stovejo.
Taip viena diena jie istvere,
galiausiai broliai atsivere,
ne tik sirdin bet ir sikyne,
viens kita dare net sutine.
Sie broliai nuo pisimo mire,
jie uzsipiso mirtinai,
pisime buvo jie patyre,
tikri krushimo milzinai.
Juos viena kitame surado,
pyp siknoj tai amzinai,
isskirti ju nesugebejo,
palaidojo sutartinai.
Po daugel metu apie troba
isdygo kaimas sis saunus,
ir siu didziu krusiku garbei
vadinamas jis Ramunu.
Kaimelio liaudis paprasta,
gal kiek per sikna ispista,
nes kaimo vyrai neblogi,
pas kai kuriuos galai ilgi.
Gal taip po metra ar po du,
galetu pasismaugt galu.
Jie valgo viska ka paduoda,
ir dulkina kas atsiduoda.
Neatsiduoda - prievartauja,
jei nera ka - tada i sauja,
Zodziu su tuo cia nejuokauja.
I seksa ziuri jie rimtai,
naujokas jeigu cia uzklysta,
jam sikna perplesia grieztai.
Yra cia daug sauniu heroju,
stai Jonas vyras toks saunus,
Jis turi Petra - savo zmona,
jie stengias susilaukt sunu.
O kitas - musu kaimo kalvis,
jo pyp didis raudongalvis,
juo gali priekaba pakelti,
na arba galva kam praskelti.
Alfredas, kaimo ukvedys,
Pisime pirmas pavyzdys.
Gal nieko butu tas Alfredas,
Tik, kad vis vaiksto apsitriedes.
Todel jam bobos ir neduoda,
jam smaukymas viena paguoda.
Yra dar kaimo kunigelis,
davatkas krusa net pameles,
jis joms griekus mat taip atleidzia,
po viena pas save ileidzia.
Ir is klausyklos garsai sklinda,
Atrodo kaunas Tadas Blinda.
Yra dar siaip visokiu bobu,
prekiauja jos ten pilstuku,
Ir duoda cia kas antroj troboj
Apdovanoja tripaku.
Yra dar musu kaime mentas,
toks su svilpyne impotentas,
Kvailelis nieko nesupranta,
Po baliaus kiausu neberanda.
Jis laksto, svilpia ir seiliojas,
baudas nulups nesigailejes,
na zodziu jis visus uzkniso,
tad vyrai karta ji ispiso.
Ne moraliai, bet is tikruju,
sudraske Petras mento rura,
kol du rankas uzlauze laike,
kiti kaip mat vaikus isvaike.
Kad blogo jie nesimokintu,
ir gyvuneliu nekankintu.
O petras tik momento lauke,
per gala tyliai ranka brauke,
Na o paskui kai jau sugrudo,
netgi svilpukas tam issprudo.
Tai gal tris valandas kankino,
ant Petro storojo bibino,
galiausiai tas nebejudejo,
tad vyrai ji karstan idejo,
ir jau i sila uzkast nese,
kai tas plonu balsu paprase.
Nereikia vyrai, nezudykit,
maldauju, gyvasi palikit!
nuo siol as nieko nebeskusiu,
nuo siol geriausias vaikas busiu!
Geriau dar karta pavarykit,
tik sion dezen neuzdarykit.
Na vyrai ner labai pikti,
Gal tiktai kiek nesuprasti,
Jie menta tuojau pat paleido,
Dar nuodemes pries tai atleido,
Visi atleido is eiles,
Per sikna jis ziuret gales.
_________________
Underground custom works 868311198
rps13
kaunas
|
Prisijungti
Registruotis
DUK
Ieškoti
muzikyte visai nieko.
kas pas man i kaima? 
)))
